vienapusis

vienapùsis, -ė adj. (2) Š, NdŽ žr. vienpusis: 1. Žem Vienapusis noragėlis ŽŪŽ 119. Vienapùsė veido atrofija DŽ. Vienapùsė varpa (su grūdais iš vienos pusės) DŽ. ║ į vieną pusę pasuktas: Sijonas siauras, jo užpakalyje dvi vienapusės klostės sp. 2. Vienapùsis audeklas Dž. 3. Vienapusio veikimo cilindras rš. 4. Visuomenė užtrokštų, vienapuse savo „nuomone“ apsiklojusi, savo liūnan nugrimzdusi Vaižg.